Last update: 19:30BallinaMarketinguImpressumKontaktZhurnal MobileFacebookRSS
Platforma MaqedoniaPlatforma KosovėPlatforma Shqipėri
22.08.2014   -   10:38
EULEX po heton “shtatorin e vitit 1998” - “ndalimin” e 13 zyrtarėve tė LDK-sė nga UĒK-ja
22.08.2014   -   10:24
Shteti Islamik tė fshihet nga Youtube dhe Twitter
22.08.2014   -   09:29
Shpėrblim ndėrkombėtar pėr Rafiz Feran, student i disenjit nga Shkupi
LAJME NGA SHQIPERIA
125 vjet shkolla shqipe, si lindi 7 marsi?
Tiranė, 7 mars - Sot ėshtė dita e mėsuesve, edukatorėve, pedagogėve, ėshtė festa e tyre. Si nė cdo 7 Mars, edhe kėtė vit nė tė gjithė vendin do tė festohet Dita e Mėsuesit. Aktivitete tė shumta priten tė festohen nė mbarė vendin, ku mėsuesit sot do tė jenė ata qė do tė marrin falenderimet pėr punėn qė kanė kryer nė edukimin e brezit tė ri.

Mė 7 Mars tė kėtij viti mbushen 125 vjet nga dita kur nė qytetin e Korēės u hap Mėsonjtorja e Parė Shqipe, e cila kurorėzoi me sukses njė nga detyrat kryesore tė lėvizjes sonė kombėtare, atė tė pėrhapjes sė arsimit nė gjuhėn amtare.

Pėrpjekjet e patriotėve korēarė dhe atyre nė diasporė, veēanėrisht tė patriotėve tė Bukureshtit dhe Stambollit, midis tė cilėve vėllezėrve Sami e Naim Frashėri, dhanė rezultatin e dėshiruar, kur nė 7 Mars 1887 u ēel "Mėsonjtorja Shqipe" nė Korēė.

Vetėm njė ditė pas kėsaj ngjarje tė shėnuar, patriotėt e Korēės u shkruanin bashkėluftėtarėve tė tyre tė Bukureshtit, se "dėshira jonė u plotėsua, shkolla shqipe u hap, druri qė vumė nė dhet, kėtu e dy vjet, sot lulėzoj dhe dha pemėt e ėmbla". Ēelja e Mėsonjtores sė Parė Shqipe, sipas historianit Bashkim Jahollari, Prof.as, Dr. nė Universitetin "Fan Noli" tė Korēės, shėnonte njė ngjarje me rėndėsi madhore nė pėrpjekjet e popullit tonė, pėr tė krijuar shkollėn e vet kombėtare.

 "Mėsonjtorja Shqipe e Korēės nuk ishte thjesht njė arritje arsimore, por edhe njė akt me vlera tė mėdha politike. Nė kėtė kuadėr, shkolla kishte si detyrė qė nėpėrmjet pėrhapjes sė gjuhės shqipe tė ndihmonte nė zgjimin e ndėrgjegjes kombėtare, nė rritjen e pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr autonomi", tha Jahollari.

Pėr kėtė arsye rilindasit u pėrpoqėn qė nė fillim qė "Mėsonjtorja" tė paraqitej me njė fizionomi kombėtare dhe njėkohėsisht tė shndėrrohej nė njė model pėr shkollat shqiptare qė do tė ēeleshin nė vend.

Nga struktura dhe pėrmbajtja e mėsimit “Mėsonjtorja e Parė” ishte njė shkollė e pėrparuar. Veprimtaria e saj pėrshkruhej nga fryma patriotike, nga dėshira pėr dije dhe edukata e punės. Tekstet e pėrdorura nė shkollė si; abetarja e gramatika e Sami Frashėrit, aritmetika e Jani Vretos, historia e Naim Frashėrit etj. si vepra tė rilindasve tanė tė shquar, dalloheshin pėr frymėn e tyre tė shėndoshė dhe pėrmbajtjen patriotike.

Si rrjedhojė e punės sė palodhur tė mėsuesėve e drejtorit tė saj tė parė, Pandeli Sotiri, mbėshtetjes sė fuqishme tė popullsisė arsimdashėse korēare dhe angazhimit serioz tė patriotėve brenda dhe jashtė vendit, shkolla filloi tė ecte ashtu si e kėrkonin interesat kombėtare.

Duke qėnė njė fitore e rėndėsishme arsimore e politike e krejt lėvizjes sonė kombėtare, shkolla shqipe e Korēės u bė pishtar dhe shembull i rrugės sė ndjekur nga rilindasit shqiptarė. Si e tillė ajo pati ndikimin e vet jo vetėm nė krahinat pėrreth Korēės, por nė krejt vendin. Prandaj gazeta “Drita” e patriotėve tė mėrgimit shkruante se "e para dritė, e cila e zbukuron Korēėn, gėzon edhe tėrė Shqipėrinė, u jep shpresė tėrė mėmėdhetarėve zemėr-djegur”.

Kėshtu, vetėm 7 ditė pas saj, u ēel shkolla shqipe nė qytetin e Pogradecit. Shkolla shqipe u ēelėn nė Ersekė e nė Ohėr, si dhe u shtuan pėrpjekjet pėr ēeljen e tyre nė krahinat e tjera. Nė 23 tetor tė vitit1891, nė Korēė u ēel Shkolla e Vashave, e cila krijonte mundėsi pėr tė marrė arsim nė gjuhėn amtare dhe femra shqiptare dhe qė si njė forcė e madhe shoqėrore tė hynte nė rrugėn e pėrparimit.

Pėrhapja qė mori nė vendin tonė, mėsimi i gjuhės amtare pas ēeljes sė Mėsonjtores shqipe tė Korēės, tregonte dėshirėn e madhe tė shqiptarėve pėr mėvetėsi dhe njėkohėsisht se, ishin hedhur hapat e para nė realizimin e njėrės prej detyrave thelbėsore tė lėvizjes sonė kombėtare, qė synonte Shpalljen e Pavarėsisė.

Nė kėtė mėnyrė “Mėsonjtorja e parė” hyri nė histori si pionierja e arsimit tonė kombėtar dhe dita e ēeljes sė saj dhe si festė historike e tij.
(11.008 herė i lexuar)     publikuar mė 07.03.201208:08 nga R.Z.
KOMENTI
Emri dhe mbiemri
E-mail adresa
Komenti *
Submit code *
1636
 
LAJMET E FUNDIT
Rama: Pezullohet zbatimi i planeve vendore deri pas zgjedhjeve tė 2015-ės
Rama bashkėbisedon me gazetarėt
Vjedhja nė Bankė, nė pyetje ish-drejtori Ēollaku
Gjermania, partner i sė ardhmes evropiane
Veliaj: Do t'i jepet ndihmė ekonomike Elvira Gegės
Nishani: Reforma territoriale tė mbėshtetet nė Kushtetutė
Mbyllet tregu tek ish-Uzina “Dinamo”, tregtarėt bllokojnė rrugėn
Gjykata lė nė burg Agron Canėn
Uk Lushi: Pjesėmarrja e Ramės ėshtė kuptimplotė
Cane: Nuk kėrkova shėrbime seksuale
Edi Rama - mes Merkelit dhe Erdoganit
Zbulohet pėrgjimi i dytė i Agron Canes
Basha: Asnjė i punėsuar, Rama krekoset si gjeli majė plehut
Merkel favorizon Ramėn, shokohet Beogradi
Nishani dekreton Sokol Ngresin e Elona Stavrin
LAJMET MĖ TĖ LEXUARA
Berisha kryeson nė Kukės, Rama nė Tiranė
Berisha drejt dorėheqjes?
Vriten njėri pas tjetrit pėr tė shpėtuar tė bijėn
Vajza e mbijetuar nga aksidenti i Himarės, shtatzėnė, pėrdhunohet nė koma nė Austri
Nuk merr pagėn, ja ēfarė bėn shqiptari nė Zvicėr
Nga njė praktikante e krishterė, nė myslimane me shami
Berisha ndėrpret fjalimin pėr ta dėgjuar ezanin!
Hapet tuneli i Krrabės, Tiranė-Shkup 1 orė mė shpejt
Shtetėsi pėr ēdo shqiptar, fillojnė sot procedurat
BE kėrkon arrestimin e Sali Berishės
UFO-t kanė zbritur edhe nė Shqipėri
Berisha "pishman" pėr Kosovarėt
Haxhiu: Rama Kryeministėr, Meta Kryetar i Kuvendit
PD dhe PS shpallin fitore, spekulohet me "exit polls"
10 njerėzit mė me ndikim nė Shqipėri
Dorėzohet Berisha-jep dorėhqeje dhe uron Ramėn
Dokumentar: Pamjet ekskluzive tė arrestimit tė Berishės
Papas: Berisha pi shumė, Rama psikopat
Shqiptarėt e Plavė-Gucisė ngrihen nė protestė
Sot pritet dorėheqja e kryeministrit Berisha
Tė gjitha tė drejtat e pėrmbajtjes nė kėtė portal janė tė rezervuara.
Ndalohet ribotimi i pėrmbajtjes (lajmeve dhe tė gjitha shkrimeve tė tjera) pa lejen me shkrim tė portalit « Zhurnal ».
Ēdo pėrdorues publik i pėrmbajtjes sonė pa autorizimin e posaēėm nga « Zhurnal » rrezikon tė ballafaqohet me ligjin.
  ZHURNAL