Last update: 10:36BallinaMarketinguImpressumKontaktZhurnal MobileFacebookRSS
Platforma MaqedoniaPlatforma KosovėPlatforma Shqipėri
25.04.2014   -   00:27
Exclusive: Seferi: Do ti tregoj kroatit se kush jam
24.04.2014   -   18:19
“Yue Madeleine Yue” nė Teatrin ODA
24.04.2014   -   15:35
VIDEO: BDI shpalos projektet pėr gjashtėn, listės i shtohen edhe tė tjera
OPINION
Nxėnėsit me nevoja tė posaēme
Semra Halili

Nxėnėsit me nevoja tė posaēme gėzojnė tė njėjtėn tė drejtė tė arsimimit sikurse tė gjithė nxėnėsit e tjerė nė klasat e rregullta. Mirėpo nxėnėsit me nevoja tė posaēme duhet tė trajtohen nė mėnyrė tė veēantė, pėr shkak tė paaftėsive trupore e mendore.

1 Aftėsitė e tyre pėr mėsim duhet t’u nėnshtrohen plotėsisht sfidave nė pajtim me potencialin pėr zhvillimin e tyre dhe nė pajtim me moshėn. Nxėnėsit me nevoja tė posaēme duhet tė pėrkrahen nė zhvillimin e tyre vetjak sikurse ēdo nxėnės tjetėr nė klasat e rregullta, duke mbajtur parasysh se nocioni “njeri me nevoja tė posaēme” nuk do tė thotė se dikush ėshtė mė pak individ se individėt e tjerė pa paaftėsi tė veēanta tė dukshme.

Prirjet shoqėrore dhe pedagogjike nė dhjetėvjeēarėt e fundit theksojnė veēanėrisht ne­v­ojėn pėr tė siguruar njė arsimim gjithpėrfshirės pėr nxėnėsit me nevoja tė posaēme, domethėnė pėr t’i pėrfshirė ata sa mė shumė qė tė jetė e mundur nė klasat e rregullta, dhe tė sigurojnė zgjidhje fleksibile me qėllim tė nxitjes sė vazhdueshme tė pėrparimit tė tyre nė mėsim dhe nė zhvillimin vetjak.

Tash pėr tash, nė sistemin e arsimit, nxėnėsit me nevoja tė posaēme mund tė mėsojnė qoftė nė shkollat me nevoja tė posaēme, qoftė nė klasat e caktuara pėr nevoja tė posaēme. Si orientim kryesor i reformės, arsimimi pėr nevoja tė posaēme do tė sigurohet gjithnjė e mė shumė nė sistemin e arsimit nė klasat shtojcė pėr nevoja tė posaēme dhe duke i integruar nxėnėsit me nevoja tė posaēme nė klasat e rregullta.

Kurrikuli kujdeset pėr nxėnėsit me nevoja tė posaēme nėpėrmjet zgjidhjeve vijuese:
a) kurrikul i veēantė pėr nxėnėsit me paaftėsi mendore;

b) kurrikul i veēantė2 pėr nxėnėsit me paaftėsi tė tjera, tė cilėt mėsojnė nė shkolla pėr nxėnės me nevoja tė posaēme dhe nuk mund tė ndjekin kurrikulin e rregullt (bie fjala nxėnėsit me dobėsim tė theksuar tė tė parit);

c) dispozita fleksibile tė kurrikulit pėr nxėnėsit me nevoja tė posaēme nė klasat e bashkangjitura;
d) dispozita fleksibile tė kurrikulit pėr nxėnėsit me nevoja tė posaēme tė pėrfshirė nė klasat e rregullta.
Me rastin e identifikimit tė nxėnėsve me nevoja te posaēme tė integruar nė klasat e rregullta nevojitet tė bėhet njė planifikim me kujdes i implementimit tė arsimimit individuale dhe fleksibil, i cila do ta sfidonte secilin nxėnės nė pajtim me aftėsitė e tij.
Politika e gjithpėrfshirjes e kurrikulit kėrkon qė tė gjithė nxėnėsit nė klasat e bashkangjitura tė ndjekin tė njėjtat kėrkesa tė kurrikulit bėrthamė ashtu sikur nxėnėsit nė klasat e rregullta, por nė bazė tė planeve tė arsimimit individual (PAI), tė ndjekur nga procedurat e ēmuarjes individuale dhe vlerėsimit individual.
1 Nxėnėsit me nevoja tė posaēme u nėnshtrohen sfidave tė paaftėsive tė ndryshme (pengesat nė tė parėt, nė tė dėgjuar, pengesat trupore, pengesat intelektuale, pengesat trupore e intelektuale) nga tė cilat secila duhet tė trajtohet nė mėnyrė tė veēantė, dhe po ashtu nė mėnyrė tė veēantė edhe pėr sa i pėrket theksueshmėrisė sė paaftėsisė.

2 Kurrikuli ekzistues do tė rishikohet nė pajtim me parimet e orientimet e Kornizės sė re tė kurrikulit.
Plani i arsimimit individual (PAI) duhet tė pėrpilohet nga ana e mėsuesve nė bashkėpunim me prindėrit dhe me faktorėt e tjerė tė interesuar, dhe tė merret me zhvillimin njohės, emocional, trupor dhe social tė secilit nxėnės me nevoja tė posaēme, nė pajtim me mundėsitė e tij.
Nxėnėsit me nevoja tė posaēme duhet tė pėrfshihen gjithashtu nė pėrpilimin e planit tė arsimimit individual. Ky plan i arsimimit individual do tė pėrpilohet si marrėveshje e veēantė ndėrmjet nxėnėsit dhe shkollės/klasės, e cila dėfton pėrparimin qė pret nxėnėsi, dhe gatishmėrinė pėr ta pėrmbushur brenda njė kohe tė caktuar. Pėrveē qė ndjek orientimet bazė nė kurrikulin bėrthamė, plani individual i arsimimit pėrmban dispozita shtesė tė arsimit, me qėllim qė tė ndihmojė pėrparimin e nxėnėsve.

Plani i arsimimit individual duhet tė nxjerrė nė pah potencialin e nxėnėsit tė caktuar, duke u kushtuar vėmendje tė veēantė dobėsive dhe vėshtirėsive nė nxėnie. Synimi kryesor i njė plani tė kėtillė tė mėsimit individual ėshtė qė t’u japė kurajo nxėnėsve me nevoja tė posaēme qė tė ballafaqohen me sfida tė ndryshme nė procesin e nxėnies, duke zhvilluar nė tė njėjtėn kohė vetėbesimin dhe vetėvlerėsimin te ata.

 Nxėnėsit qė kanė vėshtirėsi nė nxėnie


Mėsuesit duhet t’u kushtojnė vėmendje vėshtirėsive tė ndry­shme me tė cilat pėrballen nxėnėsit gjatė procesit tė mėsimit-nxėnies (p.sh. vėsht­irėsia e pėrqendrimit, problemet e tė mbajturit mend, disleksia etj.), tė cilat nuk do tė duhej tė lidheshin gabimisht me probleme tė qėndrimeve ose me probleme emocionale e sociale, tė cilat do tė mund t’i pėrjetonin nxėnėsit. Me qėllim tė identifikimit tė drejtė tė kėtyre problemeve, mėsuesit duhet tė bashkėpunojnė me prindėrit, psikologėt dhe mjekėt.

Me rastin e identifikimit tė problemeve tė mėsimit-nxėnies, mėsuesit, nė bashkėpunim me prindėrit, do tė pėrpilojnė planin e arsimimit individual. Mėsuesit po ashtu do tė duhej tė bashkėpunonin me specialistė nė mėnyrė qė nxėnėsve me probleme nė nxėnie t’u sigurojnė ndihmė shtesė pėr sa u pėrket terapive tė veēanta.

Nė rastet kur nxėnėsve u dalin probleme nė nxėnie, plani i arsimimit individual dhe terapitė ndihmėse do tė duhet tė synojnė qė:
• tė sfidojnė nxėnėsit nė pajtim me fuqitė e tyre, me qėllim qė t’u ndihmojnė tė ndihen tė motivuar;
• t’u ofrojnė nxėnėsve dispozita tė baraspeshuara tė arsimimit dhe kujdes, dhe kėto dispozita t’i ndryshojnė nė pajtim me zhvillimin dhe pėrparimin e nxėnėsve;
• tė zhvillojnė, nėpėrmjet stimulimit pozitiv, nderimin dhe respektin ndaj vetvetes te nxėnėsit;
• t’u ndihmojnė nxėnėsve qė tė kapėrcejnė hap pas hapi problemet e veēanta lidhur mė nxėnien;
• tė zhvillojnė ndėrveprim tė vazhdueshėm social pozitiv me shokėt e tyre nė klasė.
Nė arsimin fillor (klasėt I-V), mėsuesit duhet tė pėrkujdesen posaēėrisht qė t’u ndihmojnė tė gjithė nxėnėsve qė tė arrijnė standardet e duhura nė arsimimin themelor: lexim, shkrim, llogaritje. Nxėnėsit nė klasėt I-V nuk mund tė shpallen si ngelės dhe nuk duhet ta pėrsėrisin vitin e caktuar. Nė rastet kur nxėnėsit kanė vėshtirėsi nė nxėnie, do tė duheshin ofruar programe tė veēanta pėr stimulim dhe pėrmirėsim.

Probleme emocionale dhe probleme tė sjelljes

Nė rastet kur nxėnėsit kanė probleme me emocione e sjellje, theksi duhet tė vihet veēanėrisht mbi dispozitat e kurrikulit nė pjesėn sipas zgjedhjes tė programit tė shkollės, siē janė orėt kėshilluese pėr zgjidhjen e konflikteve dhe menaxhimin paqėsor tė konflikteve, veprimtaritė qė synojnė ngritjen e nderimit dhe respektit ndaj vetvetes te nxėnėsit, veprimtaritė qė kanė tė bėjnė me ndėrmjetėsimin e bashkėnxėnėsve, kurset e arsimimit ndėrkulturor, kurset e arsimimit mbi tė drejtat e njeriut etj.

Nxėnėsve qė kanė kėto probleme, mund t’u ofrohet gjithashtu ndihmė jashtė kurrikulit, me anė tė terapive tė veēanta psikologjike e mjekėsore.
Rastet me kombinime tė ndryshme tė pengesave nuk paraqesin shumė e dy ose tre pengesave, por janė dukuri tė reja kualitative, tė cilat kėrkojnė edhe pėrpunim tė veēantė, si dhe metoda tė veēanta tė punės nė praktikė;
Dėmtimet e shumėfishta sipas kėsaj ndarje klasifikohen nė kėto grupe:

• Dėmtim i shumėfishtė me dominim tė retardimit mental;
• Dėmtim i shumėfishtė me dominim tė dėmtimit tė dėgjimit;
• Dėmtim i shumėfishtė me dominim tė dėmtimit tė shikimit;
• Dėmtim i shumėfishtė me dominim tė dėmtimit trupor;
• Dėmtim i shumėfishtė me dominim tė pacaktuar.
Arsimimi i kėtyre nxėnėsve ėshtė nxitje e veēantė pėr tė gjitha kuadrat profesional qė merren me kėtė problematikė.  Kėto nxėnės nuk i ngjajnė njėri tjetrit dhe mu pėr kėtė ėshtė me tė vėrtetė rėndė qė tė krijohen plane dhe programe tė pėrshtatshme pėr punė. Nė ēdo rast qasja individuale ėshtė e domosdoshme, edhe pse ato mund tė arsimohen nė grupe tė udhėhequra dhe formuara profesionalisht.
(11.650 herė i lexuar)     publikuar mė 05.02.201314:48 nga X.J.
KOMENTI
Emri dhe mbiemri
E-mail adresa
Komenti *
Submit code *
2741
 
LAJMET E FUNDIT
Dibra e Menduhit-Jo Thacit
QINGJI VOGĖL
POLITIKA E KRIZĖS DHE E DESTABILIZIMIT
Si do bėhet puna me rinin e Maqedonis nė hall tė madh jemi
BORĖ NĖ PRISHTINĖ DHE SHKUP
REVOLUCIONI I VONUAR I MENDUH THAĒIT
S’ka Maqedoni stabile kundėr vullnetit tė shqiptarėve
Qeverisje me njerėz tė pastėr!
Mendja nuk operohet, ilaē pėr frikėn nuk ka
Babadimri dhe Hashim Thaēi!
DRAMA JONĖ E VOGEL
Kur shteti kapet pėr fyti!
Fushata zgjedhore si mulliri pa drith
A edhe ti Afrim?!
Shtet social apo utopik
LAJMET MĖ TĖ LEXUARA
Kriminelėt nuk janė ēlirimitarė!...
Njeriu qė u bė dritė pėr tė mundur terrin
PDSH vs. PDSH
Tė mos japim gjithēka pėr asgjė
Fushata zgjedhore si mulliri pa drith
Integrimi i stimuluar me dezintegrim
VDEKJE HEROIKE PĖR SĖ GJALLI
Ēifliku i Xha Derallės
“Tifozėt”, “Uji helm” dhe “Ēka tė bėjnė” liderėt?!...
Lamtumirė Maqedoni e Gruevskit!...
Don Kishoti shqiptar
Mendja nuk operohet, ilaē pėr frikėn nuk ka
NJĖ POHIM I PASAKTĖ DHE NJĖ VEPRIM JODIPLOMATIK
DALLDISJE PARTIZANE
GOSTIVARI SI PARATHĖNIE E SHPRESĖS
DY BRESHKAT E KRYEMINISTRIT KOKĖ MĖ KOKĖ NĖ KABINET
Basha vs. Olldashi - virtyti pėrballė vesit!
Skema e Ali Ahmetit
SHĖRBETORI
Pėrtej polemikes me Fatos Lubonjėn!
Tė gjitha tė drejtat e pėrmbajtjes nė kėtė portal janė tė rezervuara.
Ndalohet ribotimi i pėrmbajtjes (lajmeve dhe tė gjitha shkrimeve tė tjera) pa lejen me shkrim tė portalit « Zhurnal ».
Ēdo pėrdorues publik i pėrmbajtjes sonė pa autorizimin e posaēėm nga « Zhurnal » rrezikon tė ballafaqohet me ligjin.
  ZHURNAL