Last update: 22:31BallinaMarketinguImpressumKontaktZhurnal MobileFacebookRSS
Platforma MaqedoniaPlatforma KosovėPlatforma Shqipėri
22.07.2014   -   22:10
Hoxhaj kėrkon nga OKB ta njoh pavarėsinė e Kosovės
22.07.2014   -   22:02
Nesėr nisin punimet nė rrugėn "Arbėn Xhaferri"!
22.07.2014   -   20:54
Pesė fėmijė e humbėn jetėn nė njė aksident komunikacioni
OPINION
Shkaqet e stresimit mes nxėnėsve-arsimtarėve nėpėr shkolla
Mr.sc. Mehdi Memeti

Nė kėtė punim do tė mundohem tė flas pėr shkaqet kryesore tė stresimit qė shkaktohen nėpėr shkolla,  tė ngarkuar me strese dhe shkaqet kryesore qė bėjnė tė mundur parandalimin e kėsaj dukurie ngarkese. Punimin e kam mbėshtetur nė materiale teorike dhe nė pėrvojėn time si pedagog shkolle, kam bėrė  intervista me arsimtarė dhe nxėnės tė shkollave  nė qendėr dhe teren sipas  klasave tė ndryshme. Para se tė flas pėr shkaqet e stresimit, mė parė do tė flas pėr rolin e arsimtarit dhe tė nxėnėsit, sepse shpesh ky rol ēon nė arritjen e situatave tė stresuara. Mė poshtė po pėrcaktoj shkurtimisht rolin e arsimtarit dhe tė nxėnėsit nė procesin mėsimor, tė drejtat dhe detyrat e secilit.

Nė sistemin shkollor tė vendit tonė nxėnėsi ėshtė objekt dhe subjekt nė mėsim, kurse arsimtari ėshtė koordinator dhe organizator  nė orė tė mėsimit Tė dy palėt nė bashkėpunim bėjnė tė mundur zhvillimin e mėsimit. Tė dy palėt kanė detyrat dhe tė drejtat e tyre. Roli udhėheqės i arsimtarit nė orė tė mėsimit jep njė organizim vėrtet shkencor, ku nė bashkėpunim me nxėnėsit realizohet procesi i tė nxėnit.  Arsimtari kėrkon tė respektohen dhe zbatohen kėrkesat qė ka ai gjatė orės sė mėsimit dhe ėshtė i gatshėm tė shpjegojė mėsimin dhe t’i pėrgjigjet pyetjeve tė nxėnėsve. Kėmbėngulja e tij nė kėrkesa tė arsyeshme ndaj nxėnėsve ėshtė kusht kryesor i pozitės sė tij tė drejtė. Nė tė gjithė botėn ekziston Karta e tė Drejtave tė Fėmijėve, e cila ka filluar tė trajtohet edhe nė Maqedoni ėshtė ratifiku nė vitin 1994. Nga analizat e gjertanishme pedagogjike, nė hulumtimin e plan-programeve mėsimore mėsohet se nė shkollat tona sot 20- 30% e lėndėve shoqėrore bazohet nė njohuritė pėr tė drejtat e njeriut. Por shpesh kėto tė drejta nuk zbatohen nė zonat rurale me mentalitete patriarkale, tė cilat shtrydhin tė drejtėn e gruas dhe tė fėmijėve.

Si nė rrafshin moral, ashtu edhe nė atė tė tė drejtave tė njeriut nxėnėsi nuk duhet tė pėrballet me fjalor fyes dhe me sjellje denigruese nė shoqėri, respektivisht nė shkollė. Mė poshtė po mbarėshtojmė shkurtimisht disa tė drejta tė fėmijėve, shikuar nga aspekti pedagogjik.

1.   Nxėnėsit kanė tė drejtė tė shfaqin lirisht mendimin e tyre, thėnė ndryshe, kanė lirinė e fjalės.
X, nxėnėse nė klasėn e shtatė, shkolla “Pashko Vasa” na tregon se ka arsimtarė qė u thonė nxėnėsve pasi tė rriten, do tė mund tė shesin,ndėrsa tani gjoja se ata janė vetėm pėr tė ble, pastaj tė thonė mendimet e tyre,vetėm atėherė pra kur do tė rriten. Kėto presione, qė siē shprehet X,-nxėnėsja shtrydhin personalitetin e nxėnėsit, fyejnė, ofendojnė,por kuptohet jo gjithė arsimtarėt, kėtė po e themi me pėrjashtime.
2   Nxėnėsit kanė tė drejtėn e informimit me mjete tė ndryshme, si: radion, televizionin, gazetat, pse jo,sot edhe internetin.etj.
3   Tė njihet me tė drejtat e tyre.
Nė zonat e thella rurale, kodrinoro-malore nėpėr shkollat e ndryshme, kur i pyet nxėnėsit se sa  janė ata tė informuar pėr tė drejtat e tyre, ata ngrenė krahėt. Kjo nėnkupton se shumė pak nxėnėsit njoftohen me tė drejtat e tyre.
4    Tė marrė pjesė aktive nė procesin mėsimor. Tė marrė pjesė nė aktivitetet e shkollės.
X. nxėnėse nė klasėn e tetė, shkolla “ Pashko Vasa ”, shprehet se arsimtarja aktivizon nė aktivitete tė lira vetėm ata qė I jeh mė tepėr ose vetėm ata qė ka simpati ajo, ose nxėnėsit qė i ofrojnė ndonjė dhuratė me njė fjalė  bėn dallim mes nxėnėsve.
5   Ai ka tė drejtė tė botojė, nėse kjo veprimtari e tij nuk cenon aktivitetin e shkollės.
X.nxėnėsja, na shprehet se ka prirje pėr tė shkruar, por arsimtarja nuk angazhohet tė na i boton shkrimet e disa nxėnėsve, qė shkruajnė mirė, nė gazetėn e shkollės,ose nė ndonjė revistė tjetėr as qė e lodhė veten pėr kėto gjėra.
6   Ai ka tė drejtėn e njė jete private.
7   Ai ka tė drejtė tė mbrohet nga abuzimet, si ato fizike e psikologjike, ashtu edhe nga shfrytėzimi pėr pėrfitim ekonomik.   Arsimtarėt shpesh pėrdorin dhunė fizike ndaj nxėnėsve, mirėpo kohėt e fundit ėshtė vėnė re se mė sė shumti pėrdoret presioni i notės, i cili e bėn nxėnėsin tė shtrydhur dhe inferior ndaj mėsuesit.
8   Tė marrė pjesė nė mbledhjet e klasės dhe tė shkollės dhe tė shprehė mendimin e tij lirshėm.
9  Ka tė drejtė tė zgjedhė dhe tė zgjidhet nė organet e ndryshme tė shkollės.
10   Tė ketė pėrkujdesje shėndetėsore dhe sigurim personal.
11   Tė ankohet nė drejtori pėr vlerėsimin e arsimtarit dhe nėse nuk ėshtė i kėnaqur t’i drejtohet organeve mė tė larta arsimore. Shpesh nxėnėsit nuk janė tė kėnaqur me vlerėsimin e arsimtarėve, por ata ose nuk e ngrenė zėrin ose edhe nėse do ta ngrenin do tė merrnin pėrgjigje negative.
12   Nxėnėsi ka tė drejtėn tė arsimohet nga arsimtar tė kualifikuar dhe me arsimim pėrkatės. Nga tė dhėnat qė posedojmė, si gjithkund edhe nė shkollėn “Pashko Vasa”, nė ciklin e ulėt, dhe tė lartė,20-30 %  e arsimtarėve janė tė pa diplomuar,pa arsim  tė lartė, kjo nėnkupton pa kualifikime pėrkatėse, ligjėrohet nė drejtime joprofesionale. Ankesė qė vjen edhe nga prindėrit e nxėnėsve.

Prindėrit theksojnė se shpesh fėmijėve tė tyre u ndėrrohen arsimtarėt. Shpesh shkelja e kėtyre tė drejtave bėhet shkak konflikti mes mėsuesit dhe nxėnėsit apo edhe tė gjithė klasės,pse jo edhe mes prindėrve.,dhe stafit udhėheqės tė shkollės. Arsimtari duhet tė njohė aftėsitė fizike, psikike, intelektuale, arsimore, kulturore, tė njohė anėn materiale, tė dėgjuarit, tė parit dhe prirjet e tyre nė fusha tė caktuara tė dijes. Njė problem i theksuar janė sot nxėnėsit me mangėsi nė sjellje ose thėnė ndryshe, nxėnėsit pa edukatė. Ata pėrfshihen nė grup moshėn nga 9-14  vjeē. Nė tė shumtėn e rasteve kjo kategori ėshtė ajo qė shkakton mė sė shumti stresin nė zhvillimin e njė ore mėsimore.

Shpesh kėta fėmijė tė paedukuar vijnė nga familje pa nivel kulturor ose nga familje me probleme ekonomike dhe me trauma familjare, ku fėmija ėshtė rritur nė mungesė tė njėrit prind ose nėn traumėn e ndarjes sė prindėrve. Kėta nxėnės me probleme shpesh bėhen shkas edhe pėr tė tėrhequr elemente tė tjerė nė klasė, moment ky qė shkakton edhe ērregullime nė klasė. Familja shpesh bėhet shkas i ērregullimeve tė fėmijės nė rastet kur ajo nuk interesohet pėr ecurinė shkollore tė fėmijės dhe kėshtu fėmija nuk ėshtė i pėrgjegjshėm pėr ato ēka vepron nė orėn e mėsimit, duke u bėrė shkaktar ērregullimi dhe si rrjedhojė shkaktar stresi. Pėr kėta nxėnės arsimtarėt dashamirė tė arsimit, mund tė organizojnė orė suplementare, t’i ngarkojnė detyra nxėnėsit nė mėnyrė qė atij t’i kthehet besimi te vetja, por tė kuptojė qė ka nevojė edhe pėr ndihmėn e tė tjerėve, qė nė kėtė rast janė arsimtarėt, nė veēanti ai kujdestar dhe tė nxėnėsve tė tjerė.

Nė  raste tė caktuara, ka nxėnės qė nė pedagogji quhen “nxėnės tė vėshtirė”, tė cilėt nuk janė korrekt ndaj orės sė mėsimit dhe bėjnė mungesa nė mėnyrė sistematike. Arsimtari duhet tė jetė i kujdesshėm me tipa tė tillė. Njė tjetėr masė paraprake ėshtė edhe aktivizimi i kėtyre tipave me aktivitete jashtėshkollore. Situata stresuese ka nė ēdo moment nė jetėn profesionale tė njė arsimtari, por ai duhet tė dijė t’i pėrballojė ato nė mėnyrėn mė tė mire. Pėr cilėn gjė arsimtarėt janė trajnuar,por nuk mjafton me kaq ata nė vazhdimėsi duhet shfletuar literaturė profesionale ,rreth problemeve social-pedagogjike nė shkollė, konsultime me bashkėpunėtorė profesional tė shkollės,ekspertė tė tjerė nė fusha tė caktuara.

(Autori ėshtė pedagog pranė Sh. F.”Pashko Vasa”-Grupēin)
(21.312 herė i lexuar)     publikuar mė 02.10.201111:18 nga N.F.
KOMENTI
Emri dhe mbiemri
E-mail adresa
Komenti *
Submit code *
5513
 
LAJMET E FUNDIT
KUR KOMBI BĖHET KAPS !
Unė nuk krijoj fat mbi fatkeqėsinė e rastit “Monstra”
Nėnė Tereza nė Republika Srpska
Kosova, Doris Pack dhe Ylli Hoxha i Al-bin Kurtit
Kosova s'ka nevojė pėr zgjedhje!
Njė Kushtetutė si pėr shqiptarėt
Bashar Al-Assadi dhe “Lėvizja e Djallit”
Skenari i dėshtuar i SHIK-ut!
Stabiliteti rrezikohet nga diktatura e jo nga protestat pėr tė drejta dhe liri
Kur udha tė humbė nė oborr!
SKIZOFRENI
Analizė sociologjike mbi situatėn politike pas zgjedhore
A e ndezi mė shumė Sirinė hezitimi amerikan?!
Keqinterpretim i rezultatit tė votave nga PDK-ja
'Monstra' – familjarėt bien nėn ndikimin dhe presionin e BDI-sė
LAJMET MĖ TĖ LEXUARA
Kriminelėt nuk janė ēlirimitarė!...
Njeriu qė u bė dritė pėr tė mundur terrin
Tė mos japim gjithēka pėr asgjė
Kur atdheu zgjohet vetė
Fushata zgjedhore si mulliri pa drith
SI KEMI QENĖ, SI JEMI BĖ
PDSH vs. PDSH
Mendja nuk operohet, ilaē pėr frikėn nuk ka
Kujdestarėt e fajit
Qytetėrimi- shpresė pėr njerėzimin
Miku ta prish shtėpinė
Integrimi i stimuluar me dezintegrim
Ēifliku i Xha Derallės
VDEKJE HEROIKE PĖR SĖ GJALLI
Don Kishoti shqiptar
“Tifozėt”, “Uji helm” dhe “Ēka tė bėjnė” liderėt?!...
Lamtumirė Maqedoni e Gruevskit!...
NJĖ POHIM I PASAKTĖ DHE NJĖ VEPRIM JODIPLOMATIK
DY BRESHKAT E KRYEMINISTRIT KOKĖ MĖ KOKĖ NĖ KABINET
DALLDISJE PARTIZANE
Tė gjitha tė drejtat e pėrmbajtjes nė kėtė portal janė tė rezervuara.
Ndalohet ribotimi i pėrmbajtjes (lajmeve dhe tė gjitha shkrimeve tė tjera) pa lejen me shkrim tė portalit « Zhurnal ».
Ēdo pėrdorues publik i pėrmbajtjes sonė pa autorizimin e posaēėm nga « Zhurnal » rrezikon tė ballafaqohet me ligjin.
  ZHURNAL